(Le Renard, Le Loup et Le Cheval)
Un Rèinard, jouve encaro, et dedins l’ inoucènci;
Mais pamens deja fin, car li vèn de naissènci;
En passau dins un prat descurbe, aperavau,
Que paissiet de fuen vèrt, lou bèou premier Chivau
Qu’aguesse encaro vist. — Malan, la bèllo bèsti!
Faguet tout estounat, merito que m’arrèsti!
Quand l’a bèn allucat s’enva troubar lou Loup,
Plus vieilh, mais plus darud, tambèn fouesso plus gloùt
Et li dis: — Venèz lèou, vous voueli faire vèire
Un animau tant bèou que va poudèz pas crèire;
Quu saup, sera bessai quauquarèn per maugear.
— Verai? fet l’autre en rian, hebèn, per m’ooubligear,
Fais-m’un pauc sa pinturo. — Asse anem, sieou pas pintre!
Fet lou Rèinard; tenèz, vias aqueou prat? l’es dintre,
N’es qu’à douis pas d’èicito, anem-li toutèis dous.
En lèis vian, lou Chivau, qu’èro gaire gierous
D’aver de taus vesins, penset battre semèllo;
Pamens lèis esperet en fasèn sentinèllo.
— He! bouen jour, moun ami, li diguet lou Rèinard,
Vous voulias enanar? restaz, n’es pas bèn tard.
Souvêtariam sacher, tant yeou que moun coumpaire,
Vouestre noum… Cresèz pas que siegue per mau faire,
Siam pas rèn de mouchards; mais vous trouvam tant bèou;
Avès un tant bouen gest eme un tant poulit pèou,
Qu’aurem fouesso plesir de faire counèissenço.
— Messies, dis lou Chivau, que d’esprit n’es pas sènso,
Voulèz sacher moun noum? avançaz-vous, poudèz
Legir coumo mi dien souto mèis quatre pèds,
Mon courdounier v’a mes en ligiblo escrituro.
— Pèr yeou, fet lou Rèinard, sabi pas la litturo,
Sieou l’enfant d’un paysan, m’an jamais rèn appres;
Mais lou coumpaire Loup saup bèn liegir, vèirès
Que v’aura lèou trouba; soun paire, qu’èro mègi.
Pèr nen faire un lettrut lou mandavo au coulègi.
Flattat d’èiço, lou Loup s’approuchet per liegir
Souto un pèd de darrier; mais n’aguet pas lesir,
Lou Chivau li mandet bèn tallo reguignado
Que n’aguet la ganacho estroupiado, engrunado,
Et puis fichet lou camp sènso li dire adieou.
Lèis quatre pèds en l’èr, saunous, plus mouart que vieou,
Mèstre Loup maudissiet sa marrido aventuro,
Quand lou Rèinard li fet: — Segur soun escrituro
Duviet dire èis gournauds: De poou d’estre attrapas,
Mesfisaz-vous dèis gènts quand lèis counèissèz pas!
Et yeou vous dirai mies: quand meme seriaz fraires,
Sèmpre mesfisaz-vous en fèn de gros affaires.
(Lou Rèinard, lou Loup et lou Chivau)
- Hippolyte Laidet – 17??-18??